dergėtuvas

dergė́tuvas scom. (1) žr. dergėtuvė: 1. Eik tu dergė́tuvai, dergė́tuvai! Ds. 2. Nevažiuojamas arklys – tai tik pašaro dergė́tuvas! Ds. O kas, jei ne mes, visiem dergė́tuvam duoną uždirbam! Ds. 3. gašlus, geidulingas žmogus, pasileidėlis, paleistuvis: Jei dreba ties juo ir gerosios dvasios, ką darys dargūs ir dergėtuvai žmonės? DP14. Tie niekam nederą dergė́tuvai DP248.